Finansinės funkcijos. Trečioji dalis

COUPDAYBS

Grąžina dienų skaičių nuo pirmųjų palūkanų mokėjimo iki pardavimo datos.

Sintaksė

COUPDAYBS(pardavimas; terminas; dažnis [; naudojamas datos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Dažnis yra palūkanų mokėjimo kartų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Vertybinių popierių pardavimo data 2001-01-25, termino data 2001-11-15. Palūkanos mokamos kas pusę metų (2 kartus per metus). Naudojamas kasdienio balanso palūkanų apskaičiavimas (metodas 3). Kiek yra dienų?

=COUPDAYBS("2001-01-25"; "2001-11-15"; 2; 3) grąžina 71.

COUPDAYS

Grąžina esamų palūkanų laikotarpio, kuriame įsigyjami vertybiniai popieriai, dienų skaičių.

Sintaksė

COUPDAYS(pardavimas; terminas; dažnis [; naudojamas datos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Dažnis – palūkanų mokėjimų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Vertybinių popierių pardavimo data 2001-01-25, termino data 2001-11-15. Palūkanos mokamos kas pusę metų (2 kartus per metus). Naudojamas kasdienio balanso palūkanų apskaičiavimas (metodas 3). Kiek dienų yra palūkanų mokėjimo laikotarpyje?

=COUPNDAYS("2001-01-25"; "2001-11-15"; 2; 3) grąžina 181.

COUPDAYSNC

Grąžina dienų skaičių nuo įsigijimo iki sekančių palūkanų.

Sintaksė

COUPDAYSNC(pardavimas; terminas; dažnis [; naudojamas datos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Dažnis – palūkanų mokėjimų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Vertybinių popierių pardavimo data 2001-01-25, termino data 2001-11-15. Palūkanos mokamos kas pusę metų (2 kartus per metus). Naudojamas kasdienio balanso palūkanų apskaičiavimas (metodas 3). Kiek dienų yra iki sekančių palūkanų mokėjimo datos?

=COUPNDAYNC("2001-01-25"; "2001-11-15"; 2; 3) grąžina 110.

COUPNCD

Grąžina pirmųjų palūkanų po įsigijimo datą. Rezultatas pateikiamas datos formatu.

Sintaksė

COUPNCD(pirkimas; terminas; dažnis [; naudojamas datos nustatymo metodas ])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Dažnis – palūkanų mokėjimų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Vertybinių popierių pardavimo data 2001-01-25, termino data 2001-11-15. Palūkanos mokamos kas pusę metų (2 kartus per metus). Naudojamas kasdienio balanso palūkanų apskaičiavimas (metodas 3). Kada turi būti sekanti palūkanų mokėjimo data?

=COUPNCD("2001-01-25"; "2001-11-15"; 2; 3) grąžina 2001-05-15.

COUPNUM

Grąžina atkarpų skaičių (palūkanų mokėjimų) nuo įsigijimo iki termino pabaigos.

Sintaksė

COUPNUM(pardavimas; terminas; dažnis [; naudojamas datos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Dažnis yra palūkanų mokėjimo kartų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Vertybinių popierių pardavimo data 2001-01-25, termino data 2001-11-15. Palūkanos mokamos kas pusę metų (2 kartus per metus). Naudojamas kasdienio balanso palūkanų apskaičiavimas (metodas 3). Kiek yra palūkanų mokėjimo datų?

=COUPNUM("2001-01-25"; "2001-11-15"; 2; 3) grąžina 2.

COUPPCD

Grąžina palūkanų prieš įsigijimą datą. Rezultatas pateikiamas datos formatu.

Sintaksė

COUPPCD(pardavimas; terminas; dažnis [; naudojamas datos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Dažnis yra palūkanų mokėjimo kartų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Vertybinių popierių pardavimo data 2001-01-25, termino data 2001-11-15. Palūkanos mokamos kas pusę metų (2 kartus per metus). Naudojamas kasdienio balanso palūkanų apskaičiavimas (metodas 3). Kokia buvo palūkanų mokėjimo data prieš įsigijimą?

=COUPPCD("2001-01-25"; "2001-11-15"; 2; 3) grąžina 2000-15-11.

FV

Grąžina periodinių investicijų laukiamą vertę su pastoviomis įmokomis ir pastovia palūkanų norma.

Sintaksė

FV(norma; MOKL; MKS [ ; [ DS ] [ ; Tipas ] ])

Norma – periodinių palūkanų norma.

MokL – mokėjimų skaičius (per mokėjimo laikotarpį).

MKS – reguliarus periodo mokėjimas.

DS (papildomas) – dabartinė investicijos vertė grynaisiais pinigais.

Metodas (papildoma) – nurodo, ar mokėjimas apmokamas laikotarpio pradžioje ar laikotarpio pabaigoje.

„LibreOffice“ skaičiuoklėje papildomos funkcijos ir parametrai gali būti palikti kaip yra. Pavyzdžiui, jei funkcija turi keturis parametrus, kurių paskutiniai du yra pažymėti kaip papildomi, tai galima palikti nepakeistą parametrą 4 ar parametrus 3 ir 4, bet negalima palikti nepakeisto tik parametro 3.

Pavyzdys

Kokia suma bus gauta laikotarpio pabaigoje, jei palūkanų norma 4%, dvejų metų laikotarpis, periodinis mokėjimas 750 piniginių vienetų? Pradinė įmoka 2500 piniginių vienetų.

=FV(4%;2;750;2500) = -4234,00 piniginių vietų. Laikotarpio pabaigoje bus 4234,00 piniginių vienetų suma.

FVSCHEDULE

Apskaičiuoja galutinę sumą laikotarpio pabaigoje, kai žinomas pradinis kapitalas ir periodiškai kintančių palūkanų normos.

Sintaksė

FVSCHEDULE(pagrindinis kapitalas; norma)

Pagrindinis kapitalas – pradinis kapitalas.

Norma – palūkanų normų seka. Pavyzdžiui, sritis H3:H5 arba sąrašas (žiūrėkite pavyzdžiuose).

note

This function ignores any text or empty cell within a data range. If you suspect wrong results from this function, look for text in the data ranges. To highlight text contents in a data range, use the value highlighting feature.


Pavyzdys

Pradinis kapitalas 1000 piniginių vienetų, investuotų trejiems metams. Palūkanų normos 3%, 4% ir 5% laikotarpį. Kokia suma bus po trijų metų?

=FVSCHEDULE(1000;{0.03;0.04;0.05}) grąžina 1124,76.

INTRATE

Apskaičiuojama palūkanų norma, kuri gaunama, kai vertybiniai popieriai (ar kiti objektai) yra įsigyjami investicijos verte ir parduodami išperkamąja verte. Nemokamos palūkanos.

Sintaksė

INTRATE(mokėjimas; terminas; investicija; išpirkimas [; naudojamas datos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Pardavimas – vertybinių popierių pardavimo data.

Investicija yra pirkimo kaina.

Išpirkimas – pardavimo kaina.

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Paveikslo kaina 1990-01-15 buvo 1 milijonas, o pardavimo 2002-05-05 2 milijonai. Naudojamas kasdienio balanso skaičiavimas (metodas = 3). Koks vidutinis metinių palūkanų lygis?

=INTRATE("1990-01-15"; "2002-05-05"; 1000000; 2000000; 3) grąžina 8,12%.

IPMT

Apskaičiuoja periodinį investicijos nuvertėjimas su reguliariais mokėjimais ir pastovia palūkanų norma.

Sintaksė

IPMT(norma; laikotarpis; MOKL; DS [; BR [; tipas]])

Norma – periodinių palūkanų norma.

Laikotarpis yra laikotarpis, kuriam yra apskaičiuojamos sudėtinės palūkanos. Laikotarpis = NPER, jei sudėtinės palūkanos paskutiniam laikotarpiui yra apskaičiuotos.

MokL – kasmetinės rentos mokėjimų laikotarpių skaičius.

DS – mokėjimų sekos dabartinė grynųjų pinigų vertė.

BS (papildoma) – būsima suma, kuri bus pasiekta mokėjimų pabaigoje.

Terminas – terminas, kai mokami periodiniai mokėjimai.

Pavyzdys

Kokios yra penktojo laikotarpio (metai) palūkanos, jei pastovios palūkanos yra 5% ir grynųjų vertė 15000 piniginių vienetų? Periodiniai mokėjimai yra 7 metai.

=IPMT(5%;5;7;15000) = -352,97 piniginių vienetų. Penktojo laikotarpio sudėtinės palūkanos yra 352,97 piniginių vienetų.

NPER

Grąžina investicijų su pastoviais periodiniais mokėjimais ir pastovia palūkanų norma laikotarpių skaičių.

Sintaksė

NPER(norma; MKS; DS [ ; [ BR ] [ ; tipas ] ])

Norma – periodinių palūkanų norma.

MKS – kiekvienu laikotarpiu sumokama pastovi suma.

DS – mokėjimų sekos dabartinė grynųjų pinigų vertė.

BS (papildoma) – būsima suma, kuri bus pasiekta paskutinio laikotarpio pabaigoje.

Metodas (papildoma) – nurodo mokėjimo terminą laikotarpio pradžioje ar laikotarpio pabaigoje.

„LibreOffice“ skaičiuoklėje papildomos funkcijos ir parametrai gali būti palikti kaip yra. Pavyzdžiui, jei funkcija turi keturis parametrus, kurių paskutiniai du yra pažymėti kaip papildomi, tai galima palikti nepakeistą parametrą 4 ar parametrus 3 ir 4, bet negalima palikti nepakeisto tik parametro 3.

Pavyzdys

Kiek bus mokėjimų, kai palūkanų norma yra 6%, periodinė įmoka 153,75 piniginiai vienetai, pradinė grynųjų suma 2600 piniginių vienetų?

=NPER(6%;153.75;2600) = -12,02. Bus 12,02 laikotarpio.

ODDFPRICE

Apskaičiuoja kainą už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių su nereguliaria pirmųjų palūkanų mokėjimo data.

Sintaksė

ODDFPRICE(mokėjimas; terminas; išleidimas; pirmas kuponas; norma; pajamos; išpirkimas; dažnis [; Naudojamas datos nustatymo metodas])

Pirkimas – vertybinio popieriaus įsigijimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Išleidimas – vertybinio popieriaus išleidimo data.

Pirmosios palūkanos – vertybinių popierių pirmųjų palūkanų mokėjimo data.

Norma – palūkanų norma.

Pajamos – metinės pajamos iš vertybinių popierių.

Išpirkimas – išpirkimo kaina už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių.

Dažnis – palūkanų mokėjimų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


ODDFYIELD

Apskaičiuoja pajamas už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių su nereguliaria pirmųjų palūkanų mokėjimo data.

Sintaksė

ODDFYIELD(mokėjimas; terminas; išleidimas; pirmas kuponas; norma; kaina; išpirkimas; dažnis [; Naudojamas dienos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Išleidimas – vertybinio popieriaus išleidimo data.

Pirmosios palūkanos – vertybinių popierių pirmųjų palūkanų mokėjimo laikotarpis.

Norma – palūkanų norma.

Kaina – vertybinių popierių kaina.

Išpirkimas – išpirkimo kaina už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių.

Dažnis – palūkanų mokėjimų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


ODDLPRICE

Apskaičiuoja kainą už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių su nereguliaria paskutine palūkanų mokėjimo data.

Sintaksė

ODDLPRICE(mokėjimas; terminas; paskutinis metodas; norma; pajamos; išpirkimas; dažnis [; naudojamas dienos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Paskutinės palūkanos – vertybinių popierių paskutinių palūkanų mokėjimo data.

Norma – palūkanų norma.

Pajamos – metinės pajamos iš vertybinių popierių.

Išpirkimas – išpirkimo kaina už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių.

Dažnis – palūkanų mokėjimų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Pirkimo data: 1999 m. vasario 7 d. Galiojimo termino pabaigos data: 1999 m. birželio 15 d. Paskutinių palūkanų mokėjimo data: 1998 m. spalio 15 d. Palūkanų norma: 3,75 proc. Pajamos: 4,05 proc. už vienetą. Išperkamoji vertė: 100 piniginių vienetų. Mokėjimų dažnis: kas pusę metų (2 kartus). Metodas yra 0.

Kaina už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių su nereguliaria paskutine palūkanų mokėjimo data apskaičiuojama kaip parodyta:

=ODDLPRICE("1999-02-07";"1999-06-15";"1998-10-15"; 0,0375; 0,0405;100;2;0) grąžina 99,87829.

ODDLYIELD

Apskaičiuoja pajamas už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių su nereguliaria paskutinių palūkanų mokėjimo data.

Sintaksė

ODDLYIELD(mokėjimas; terminas; paskutinis kuponas; norma; kaina; išpirkimas; dažnis [; naudojamas dienos nustatymo metodas])

Mokėjimas yra vertybinių popierių pirkimo data.

Terminas – vertybinių popierių termino data.

Paskutinės palūkanos – vertybinių popierių paskutinių palūkanų mokėjimo data.

Norma – palūkanų norma.

Kaina – vertybinių popierių kaina.

Išpirkimas – išpirkimo kaina už 100 vienetų nominalios vertės vertybinių popierių.

Dažnis – palūkanų mokėjimų skaičius per metus (1, 2 arba 4).

Metodas (papildomas) – pasirenkamas iš parinkčių sąrašo ir nustato, kokiu būdu bus skaičiuojama.

Metodas

Skaičiavimas

0 arba nenurodyta

US (NASD) metodas, kai skaičiuojama 12 mėnesių po 30 dienų

1

Tikslus mėnesio dienų skaičius, metų dienų skaičius

2

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 360 dienų

3

Tikslus dienų skaičius metuose, kai metai turi 365 dienas

4

Europos metodas, kai metuose yra 12 mėnesių po 30 dienų


Pavyzdys

Pirkimo data: 1999 m. balandžio 20 d. Galiojimo termino pabaigos data: 1999 m. birželio 15 d. Paskutinių palūkanų mokėjimo data: 1998 m. spalio 15 d. Palūkanų norma: 3,75 proc. Kaina: 99,875 piniginių vienetų. Išperkamoji vertė: 100 piniginių vienetų. Mokėjimų dažnis: kas pusę metų (2 kartus). Metodas yra 0.

Pajamos iš vertybinių popierių su nereguliaria paskutinių palūkanų data apskaičiuojamos kaip parodyta:

=ODDLYIELD("1999-04-20";"1999-06-15"; "1998-10-15"; 0,0375; 99,875; 100;2;0) grąžina 0,044873 arba 4,4873%.

RATE

Grąžina pastovių palūkanų normą per metinės rentos laikotarpį.

Sintaksė

RATE(MOKL; MKS; DS [ ; [ BR ] [ ; [ Tipas ] [ ; prognozė ] ] ])

MokL – mokėjimų laikotarpių skaičius.

MKS – kiekvienu laikotarpiu sumokama pastovi suma.

DS – mokėjimų sekos grynųjų pinigų vertė.

BS (papildoma) – būsima suma, kuri bus pasiekta mokėjimų pabaigoje.

Tipas (papildoma) – periodinių mokėjimų termino data laikotarpio pradžioje arba laikotarpio pabaigoje.

Prognozė (papildoma) – nustato apskaičiuotą palūkanų vertę su kartotiniu skaičiavimu.

„LibreOffice“ skaičiuoklėje papildomos funkcijos ir parametrai gali būti palikti kaip yra. Pavyzdžiui, jei funkcija turi keturis parametrus, kurių paskutiniai du yra pažymėti kaip papildomi, tai galima palikti nepakeistą parametrą 4 ar parametrus 3 ir 4, bet negalima palikti nepakeisto tik parametro 3.

Pavyzdys

Kokia yra pastovių palūkanų norma, kai yra 3 mokėjimo laikotarpiai, reguliariai mokama po 10 piniginių vienetų ir dabartinė suma yra 900 piniginių vienetų.

=RATE(3;-10;900) = -75,63%. Palūkanų norma yra 75,63%.

RRI

Apskaičiuoja susidariusio investicijos pelno (grąžos) palūkanų normą.

Sintaksė

RRI(P; PV; FV)

P – palūkanų normos skaičiavimo laikotarpių skaičius.

PV – dabartinė vertė. Grynųjų pinigų vertė yra grynųjų pinigų indėlis arba dabartinė išmokos piniginė vertė. Indėlio teigiama vertė turi būti įvesta. Indėlis negali būti mažesnis ar lygus 0.

FV – apibrėžia, kokios norima indėlio vertės grynaisiais pinigais.

Pavyzdys

Keturiems laikotarpiams (metams) su 7500 piniginių vienetų grynųjų pinigų grąžos palūkanų norma apskaičiuojama, jei norima vertė yra 10000 piniginių vienetų.

=RRI(4;7500;10000) = 7,46 %

Palūkanų norma turėtų būti 7,45 %, kai vertė padidėja nuo 7500 iki 10000 piniginių vienetų.

VDB

Grąžina nurodyto laikotarpio prekės nuvertėjimą naudojant kintančio mažėjimo metodą.

Sintaksė

VDB(vertė; likusi vertė; naudojimo laikotarpis; pradžia; pabaiga [; koeficientas [; be perjungimo]])

Vertė – pradinė turto vertė.

Likutinė vertė – turto vertė nusidėvėjimo laikotarpio pabaigoje.

Naudojimo laikotarpis – turto nusidėvėjimo laikotarpis

Pradžia – turto nusidėvėjimo pradžia. Įvedama tokiais pačiais datos vienetais, kaip ir laikotarpis.

Pabaiga – turto nusidėvėjimo laikotarpis.

Faktorius (papildomas) – nusidėvėjimo faktorius. Faktorius = 2, taikomas dviguba nusidėvėjimo norma.

Metodas – papildomas parametras. Metodas lygus 0 (numatyta), taikomas tiesinis nusidėvėjimas. Jei lygu 1, netaikomas.

„LibreOffice“ skaičiuoklėje papildomos funkcijos ir parametrai gali būti palikti kaip yra. Pavyzdžiui, jei funkcija turi keturis parametrus, kurių paskutiniai du yra pažymėti kaip papildomi, tai galima palikti nepakeistą parametrą 4 ar parametrus 3 ir 4, bet negalima palikti nepakeisto tik parametro 3.

Pavyzdys

Koks yra turto vertės mažėjimas, taikant dvigubą nusidėvėjimo norma, kai turto vertė 35000 piniginiai vienetai, vertė laikotarpio pabaigoje 7500 piniginių vienetų, nusidėvėjimo laikotarpis 3 metai, skaičiuojamas nuo 10 iki 20 laikotarpio nusidėvėjimas?

=VDB(35000;7500;36;10;20;2) = 8603,80 piniginių vienetų.

XIRR

Apskaičiuoja investicijos atsipirkimo grąžą per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į išlaidas bei gaunamas pajamas. Skaičiavime naudojamos 365 metų dienos, nepaisant keliamųjų metų.

Jei mokėjimai yra reguliarūs, tai naudokite IRR funkciją.

Sintaksė

XIRR(reikšmės; datos [; prognozė])

Reikšmės ir datos parodo mokėjimų sekas. Pirmoji datų pora parodo mokėjimo plano pradžią. Kitos datos turi būti vėlesnės, bet neprivalo būti iš eilės. Reikšmių sekoje turi būti bent viena teigiama ir viena neigiama reikšmės (įplaukos ir indėliai).

Prognozė (papildomas) yra prognozė, įvedama vidinei grąžos normai. Numatyta 10%.

note

This function ignores any text or empty cell within a data range. If you suspect wrong results from this function, look for text in the data ranges. To highlight text contents in a data range, use the value highlighting feature.


Pavyzdys

Calculation of the internal rate of return for the following five payments (dates are in ISO 8601 format):

A

B

C

1

2001-01-01

-10000

Received

2

2001-02-01

2000

Deposited

3

2001-03-15

2500

4

2001-05-12

5000

5

2001-08-10

1000


=XIRR(B1:B5; A1:A5; 0.1) returns 0.1828 or 18.28%.

XNPV

Apskaičiuoja grynąją investicijos vertą pagal skirtingu laiku sumokėtas įmokas. Numatyta, kad metuose yra 365 dienos neskaitant keliamųjų metų.

Jei mokėjimai yra reguliarūs, tai naudokite NPV funkciją.

Sintaksė

XNPV(norma; reikšmės; datos)

Norma – vidinės mokėjimo grąžos norma.

Reikšmės ir datos parodo mokėjimų sekas. Pirmoji datų pora parodo mokėjimo plano pradžią. Kitos datos turi būti vėlesnės, bet neprivalo būti iš eilės. Reikšmių sekoje turi būti bent viena teigiama ir viena neigiama reikšmės (įplaukos ir indėliai).

Pavyzdys

Skaičiuojama ankstesnio pavyzdžio mokėjimų grynoji dabartinė vertė su anksčiau minėta 6% vidine grąžos norma.

=XNPV(0,06;B1:B5;A1:A5) grąžina 323,02.

Grįžti į pirmąją finansinių funkcijų dalį

Grįžti į antrąją finansinių funkcijų dalį

Funkcijos pagal kategorijas

Paremkite mus!